Sujet : Njė trajtė antiamerikanizmi
LEXUES
   Posté le 10-06-2006 ą 01:22:06   

Guantanamo : pėr t’i dhėnė fund propagandės antiamerikane

Yves Roucaute , profesor nė universitetin Paris X Nanterre, agreguar nė filozofi dhe shkenca politike

Le Figaro, 7 qershor 2006

Mu nė mes tė luftės botėrore kundėr terrorizmit, « ēėshtja Guantanamo » ėshtė e rėndė. Nė vend qė tė mbėshteten ata qė janė nė vijėn e parė tė frontit nė kėtė luftė tė njė tipi tė ri, tė filluar nga tė gjitha forcat barbare ndaj tė gjitha qytetėrimeve, helmi i antiamerikanizmit shkatėrron moralin e kombeve tona.

Propaganda antiamerikane na urdhėron tė kthejmė vėshtrimet tona drejt Kubės. Jo drejt Kubės reale, asaj tė Kastros qė, pasi ka vrarė mė shumė se 100 mijė Kubanezė qė prej njė gjysėm shekulli, sundon pėrmes terrorit. Jo drejt burgjeve tė ndyra kastriste ku treten disa mijėra tė burgosur politikė (336 zyrtarisht). Nė programin turistik tė politikisht korrektes : « Gulagu i kohės sonė » ėshtė amerikan, plazhet e rėrės janė kastriste.

Guantanamo pra. Propaganda denoncon aty izolimin dhe sekretin, kėrkon ndėrhyrjen e gjykatave amerikane, trillon tė burgosur tė mbajtur pa arsye, imagjinon tortura dhe dhunime tė tė drejtave individuale.

Izolim dhe largim ? Nuk duhet kėrkuar larg pėr tė gjetur raste tė mėparshme qė nuk janė kundėrshtuar kurrė. Kur, 22 qershor 1940, Hitleri lėshon njė sulm ajror tė paparė kundėr Anglisė, Winston Churchill pėrfiton nga qeveria kanadeze mbajtjen e tre mijė ushtarėve gjermanė tė kapur nga ushtria britanike, tė pėrcjellur nė sekretin mė tė plotė nė kampet e izoluara nė veri tė Ontarios dhe nė Kananaskis nė Malet Shkėmbore. Tre arsye : ai shmang t’i shohė kėta tė mbajtur tė rikthehen nė luftim nė rast arratisje, ndalon, nisur nga burgu, kalimin e informacioneve, dhe ndalon ndėrtimin e rrjeteve naziste. Kur shohim mėnyrėn me tė cilėn rrjetet islamiste formohen sot nė burgjet franceze apo britanike, a nuk i pėrgjigjet zgjedhja e izolimit natyrės sė luftės asimetrike tė pėrcjellur nga rrjetet terroriste tė shpėrndara nėpėr botė ?

Sekreti ? Ai lejon tė arrihen informacione pa e ditur kėtė armiku, duke mos ditur as lush ėshtė kapur, as kur. Ai lejon infiltrime, zėvendėsime personashh, zbulime bashkėpunimesh, lojėra dezinformimi. I pėrkohshėm, ky tip burgosje nuk ėshtė dhe jo mė pak strategjik. Dhe ai shpėton mijėra jetė.

Ndėrhyrja e gjykatave ? Nga ēfarė pamje e ēuditshme e tėrthortė e mendjes do tė duhej ajo detyrimisht ? Si nė ēdo luftė, mbyllja e armikut tė kapur rob nuk synon fillimisht pėr ta gjykuar, por pėr ta penguar tė luftojė dhe pėr tė hetuar. Sigurisht, pas njėfarė kohe, informacionet janė tė marra dhe sekreti i mbajtjes mbyllur zbulohet. Kur pushojnė interesi pėr zbulimin dhe mundėsia pėr tė rimarrė armėt, atėherė vjen lirimi dhe dėrgimi nė vendin e origjinės. Ja pėrse Amerikanėt po i lirojnė pak nga pak tė burgosurit. Pėrsa u pėrket kundėrshtimeve tė sotme, pas vendimit tė Gjykatės supreme (qershor 2004, ēėshtja Rasul/Bush) dhe The Detainee Treatment Act tė dhjetorit 2005, debati juridik vazhdon, por asnjė qenie me mend nuk mund tė shpresojė tė shohė tė burgosurit e rrezikshėm tė Guantanamos tė kapardisen nė liri apo tė ngrejnė rrjete nė burgje tė zakonshme.

Kushtet e burgimit ? Republikat nuk janė pa detyrime. Siē e tregon kėtė Kanti, ato dallohen pėrgjithmonė nga tiranitė nė kėtė qė ēdo dhunim i dinjitetit tė njeriut kėtu ėshtė i dėnuar. Duk e harruar kėtė, njė ushtar nėnshkruan njė krim tė dyfishtė :ai dhunon njė ligj natyror dhe shkallmon themelet morale tė vendit. Le t’i lėmė kėtu tartufėt qė shtiren pėr propagandėn e tyre tė ngatėrrojnė teprimet dhe rregullat. Gjykatat amerikane i pėrgjigjen kėtij meraku moral : ato kanė shpallur dėnime pas zbulimeve tė Abu Ghraib dhe jo njė diskutim mirėseardhje nė parajsėn e Allahut.

Por ku janė provat e torturave nė Guantanamo ? Raport i famshėm i komisionit tė tė drejtave tė njeriut tė OKB (shkurt 2005) mbi tė cilin mbėshteten antiamerikanėt, tė lė pa frymė. Ky komision, qė numėronte nė rradhėt e tij Kinėn komuniste, Kubėn kastriste, Arabinė saudite… e kishte quajtur tė pavend mosbesimin e autoriteteve ushtarake qė pranonin ardhjen e tyre por nuk dėshironin t’i linin pėr t’i pyetur tė burgosurit. Pėr rrjedhojė, ai ka refuzuar tė shkelė nė kėtė kamp dhe e ka hartuar raportin e tij falė veēanėrisht dėshmive tė… robėrve islamistė tė liruar.

Fytyra e fundit e propagandės ? Njė « dokumentar-trillim » i rėndomtė, The Road to Guantanamo, ariu i artė nė Festivalin e Berlinit, nė trajta aq tė trasha saqė Sergei Eisenstein dhe Léni Riefenstahl duken pėr bukuri para tyre. A nuk kishte vėrtetė asnjė arsye pėr tė dyshuar tre heronjtė e filmit, tė burgosur nė Guantanamo ? A duhen besuar qorrazi pohimet e tyre nė lidhje me torturat e pėsuara nga tė cilat nuk mbetet asnjė shenjė ? Viktima tė fatit tė keq, ato do tė ishin vajtur nė Pakistan pėr nėj dasėm nė Karaēi, vendtakim islamistėsh nga e mbarė bota nė nisje pėr Afganistan. Pastaj, ato shkojnė 1200 km mė tej nė Kandahar, qendėr komandimi e Al-Kaidės, vendtakim i rrjetės pakistaneze. Ato shėtisin deri nė Kabul, ku pėrforcime tė shumta talibane mbėrrijnė bashkė me to. Pėr shkak tė ndėrhyrjes aleate, shėtitėsit tanė gjenden pastaj nė kufirin pakistanez ku janė tėrhequr islamistėt. Tė pėrndjekur nga fati i keq, ato janė ndaluar nga Aleanca e Veriut, me talibanė tė armatosur, e cila ua dorėzon autoriteteve amerikane.

Antiamerikanizmi shfaqet ēdo ditė e mė tepėr si opiumi i ri i popullit. Zemra e njė bote pa shpirt nga ku moraliteti ėshtė i lėēitur, pika e referimit tė ndėrgjegjeve tė humbura nga rėnia e murit tė Berlinit. Nėse forca e vėrtetė e republikave qėndron nė virtytin, siē e tregoi kėtė Montesquieu, virtyti matet me kurajon pėr tė luftuar pėr to. Guantanamo, ėshtė kjo kurajo.

Pėrkthyer nga frėngjishtja
LEXUES

 
créer forum
   Hit-Parade